Pozityvus mąstymas

Klasikiniai psichoanalitikai teigė: „tiesa išlaisvina“, „pažinkite savo problemų šaknis, ir nebeturėsite problemų“. Atsirado psichologų, kurie paprieštaravo: „tarkime, išsiaiškinate, kad depresijos priežastis slypi tame, jog vaikystėje tėvai nebuvo emociškai šilti ir artimi, kaip būtumėte norėjęs. Ar visa tai suvokę tapsite optimistu? Ar problemos šaknų išsiaiškinimas suteiks pozityvų impulsą ir džiaugsmo Jūsų gyvenimui?“.

 

Šiuo metu psichologijoje yra kryptis, vadinama pozityviąja psichologija, kuri teigia: „jeigu norite, kad gyvenimas pradėtų džiuginti, tapkite optimistu“. Pagrindinis šios krypties atstovas – Martinas Seligmanas, Išmokto optimizmo (1990) teorijos autorius. Jis yra sukūręs metodiką (Atribucijos stiliaus klausimynas), pagal kurią žmones galima suskirstyti į du tipus – optimistus ir pesimistus. Šia metodika jis jau daugelį metų tiria vaikus, sportininkus, politikus, verslininkus, organizacijų darbuotojus.

 

 M. Seligmanas sako, kad pagal optimizmo balus galima prognozuoti, kaip žmogui seksis moksle, versle, politikoje, karjeroje. „Optimistai pasiekia daugiau“, – teigia M. Seligmanas, – „optimizmas žmogui suteikia pasitikėjimo, jėgų“. Bedarbis optimistas suranda darbą kelis kartus greičiau už bedarbį pesimistą, neturtėlis optimistas gali prasigyventi labiau nei pesimistas, kuris paveldėjo didžiulius turtus.

 

„Optimizmas yra bruožas, pagal kurį galima prognozuoti, kiek žmogus pasieks gyvenime“, – sako M. Seligmanas, kuris 1988 m. žymiai tiksliau nei patyrę politikos ekspertai įvardino visus asmenis, kurie laimės Senato rinkimus Filadelfijoje. M. Seligmanas sako, kad optimistai turi daugybę energizuojančių minčių (kurias kiti palaikytų iliuzijomis), o šios mintys padeda neprarasti jėgų, tvirtumo, sveikatos, aktyvumo, pasitenkinimo gyvenimu, neatsižvelgiant į tai, kas vyksta aplink.

 

M. Seligmanas teigia, kad pagal žmogaus optimizmo lygį galima prognozuoti ne tik tai, kaip jam seksis karjera, bet ir tai, kokia bus jo sveikata. Optimistai yra žymiai atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms. Viename tyrime dalyvavo 96 vyrai, kurie buvo patyrę širdies infarktą. M. Seligmanas juos ištyrė savo sukurtąja metodika ir suskirstė į optimistus ir pesimistus. Per aštuonis metus mirė beveik visi širdies liga sergantys pesimistai (išskyrus vieną), kai beveik visi optimistai išliko gyvi.Ar optimizmas yra tai, kas slypi genuose? Mokslininkai sako, kad iš dalies taip – iki 50 proc. Tačiau kiti 50 proc. priklauso nuo paties žmogaus. Kita svarbi M. Seligmano tezė: „optimizmas gali būti išmokstamas“. Mes galime išmokti būti optimistai, stebėdami mums reikšmingus asmenis, įgydami tam tikras nuostatas savęs, kitų, ateities atžvilgiu.

 

Kuo skiriasi optimistai ir pesimistai? Gal optimistai yra tie, kurie gyvenime nėra patyrę sunkių išbandymų, netekčių, praradimų? Gal jų gyvenimas buvo „rožėmis klotas“? Anaiptol. Didžiausi optimistai gali būti patyrę žymiai daugiau skaudžių išgyvenimų už didžiausius pesimistus.

Vienas iš bruožų, atskiriančių optimistus nuo pesimistų – santykis su savimi. Pesimistai su savimi elgiasi blogai, tarsi kritiškas, ciniškas žmogus. Pesimistai sau sako: „Tau nepavyko“, „Tu kvailas“, „Tau nesiseks“, „Tau negali pasisekti“, „Tu nesugebėsi“. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį – „viskas blogai“, „nieko gero“, „bukas egzistavimas“. Jie sau ir gyvenimui yra tarsi žiaurūs tėvai savo vaikams: kritikuoja, ieško trūkumų, nepastebi gerų dalykų.

 

Optimistai visai kitokie. Jie su savimi elgiasi gerai, tarsi mylintys, gerbiantys, suprantantys, palaikantys, atjaučiantys tėvai su savo vaiku. Optimistai sau sako: „Tu šaunuolis“, „bandyk dar kartą“, „Tau pasiseks“, „Tu vertas geriausio“, „viskas bus gerai“. Jie nesmerkia už klaidas, nežemina savęs, neironizuoja. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį. Optimistai yra sau švelnūs ir save myli gerąja to žodžio prasme.

 

Išmokti būti optimistu – tai pirmiausia išmokti elgtis ir kalbėtis su savimi švelniau nei su Jumis elgtųsi labiausiai Jus mylintis, gerbiantis, palaikantis žmogus. Net jeigu kažkas gyvenime nepavyksta taip, kaip norėjosi, optimistai sau pasako: „įgijau patirties“, „gavau pamoką“, „rytoj man pavyks“. Jei kažkas pavyksta – optimistai save pamalonina tuo, kas teikia džiaugsmą.

Kaip išlikti optimistu, jei aplinkybės klostosi labai nepalankiai? Tarkime, nerandate darbo, neišlaikote egzamino, Jus palieka mylimasis arba mylimoji? Pozityvioji psichologija neskelbia, jog reikia visiškai paneigti savo jausmus ir tuoj pat „mesti iš galvos blogas mintis“. Jei liūdna arba norisi verkti – paliūdėkite. Bet optimistai neliūdi ilgai. Prastai susiklosčius aplinkybėms, jie bando surasti optimistinę situacijos interpretaciją arba išeitį.

 

Neturite darbo – apsidairykite, kiek žmonių, net neturinčių sveikų akių, kojų ar rankų, rado darbą. Ilgai nerandate darbo? – juk tai galimybė paieškoti, ko iš tiesų norite, galų gale – galimybė pasigilinti į save (kuriai neturėsite laiko, kai dirbsite). Neišlaikėte egzamino? – puiki proga- pasimokysite, ir geriau įsigilinsite į dalyką. Paliko mylimoji ar mylimasis? – geriau anksčiau negu vėliau, o savo laimę dar surasite.

 

Martinas Seligmanas pataria, nepalankiai klostantis aplinkybėms, užsiimti tais dalykais, kurie teikia džiaugsmą, malonumą, kelia nuotaiką, sudomina. Jis pataria išblaškyti dėmesį, užsiimant tuo, ką tikrai patinka veikti.

 

Ar žinote, kaip M. Seligmanas vadina žmones, kuriuos mes laikome didžiaisiais pasaulio genijais? – O gi patologiniais optimistais. Išnagrinėjęs jų laiškus artimiesiems ir kolegoms, M. Seligmanas padarė išvadą, kad pirmiausia tai buvo žmonės – optimistai, kurie nepaprastai pasitikėjo savimi, situacija, ateitimi. „Jie niekada nebūtų tapę garsiais žmonėmis, jei nebūtų buvę optimistai“, – teigia M. Seligmanas.

 

Sakote, Jums visada blogai sekasi? – taip būti negali. Net jei žmogus neturi darbo, mylimo žmogaus, pinigų – anaiptol tai nereiškia, kad jam sekasi blogai, ir kad jis iš ateities nebegali tikėtis nieko gero. Jei Jums šiuo metu blogai – suvokite, kad tai tik laiko atkarpa nuo A iki Z, ir šis laikas praeis. Kad jis greičiau praeitų, turite įdėti tam tikrų pastangų. Bet pati pradžia – švelni meilė sau.

 

Dr. Aistė Diržytė

Daugiau:

Pozityvumas sergant sunkia liga

Pozityvus požiūris į save, kitus, gyvenimą

aiste.dirzyte@vipinstitutas.lt

www.gyvenimas.net